nemokėlis

nemókėlis, -ė smob. (1) BŽ282 žr. nemokša: Marytės nė varu nebegalima buvo beprivaryti, kad ką nors paskaitytų vyresniesiems nemokėliams Vaižg. Nesuskumbam nė savo darbo pradėti, o žiūrėk – ir bekišą savo nagus į tą darbą pirmieji nemokėliai J.Jabl. Nemokėliu būdamas kito nepamokysi rš. ^ Griežia kaip nemokėlis TDrVI37.